KAS NAUJO

  • 03-20

    Jaunimo rinkiminis aktyvumas arba ko tikėtis 2016 m.

    Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, pirmajame savivaldybių tarybų ir merų rinkimų ture balsavo 31 % jaunų žmonių. Lyginant su 2014 m. Lietuvos Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimais, rinkiminis jaunimo aktyvumas sumažėjo 6 procentais.

    Daugiau skaityti ČIA.

    02-26

    Pirmą kartą balsuojantys jaunuoliai: „Džiaugiamės galėdami prisidėti prie valstybės ateities“

    Dalyvavimas rinkimuose – kiekvieno piliečio teisė išreikšti savo nuomonę ir išsirinkti jo pasitikėjimo vertus kandidatus. Kasmet didelis dėmesys skiriamas jaunų žmonių aktyvumo skatinimui bei jų pilietiškumo ir atsakomybės ugdymui. Tačiau, ką apie tai mano patys jaunuoliai, kurie per šiuos savivaldos ir merų rinkimus pirmą kartą žengs prie balsadėžių?

    Daugiau skaityti čia.

    02-17

    Ar tiesioginiai merų rinkimai pateisins jaunimo lūkesčius? 

    Didžiausia 2015 m. rinkimų intriga – tiesioginiai merų rinkimai, žadantys ne tik didesnę demokratiją ir merų atskaitomybę savo rinkėjams, bet ir piliečių teisę rinktis patiems, kas juos atstovaus Lietuvos savivaldybėse. Tačiau tokie pokyčiai kandidatams tikrai neleidžia lengviau atsikvėpti – tiesiogiai renkama valdžia visada reiškia didesnę atsakomybę ir aukštesnius piliečių lūkesčius.

    Artėjant kovo 1 d. rinkimams informacinės pilietiškumo skatinimo kampanijos „Man Ne Dzin“ organizatoriai pabandė išsiaiškinti, kokie yra jaunų žmonių lūkesčiai ir viltys.

    Daugiau skaityti galite čia.

  • 02-09

    Yra dalykų, kurie nėra dzin

    „Yra dalykų, kurie nėra dzin“, − taip artėjančius rinkimus pasitinka Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), jau 11-tą kartą organizuojanti informacinę pilietiškumo skatinimo kampaniją „Man Ne Dzin“.

    Mantas Zakarka, LiJOT vadovas, teigia, kad politiniai procesai jauniems žmonėms dažnai atrodo neįdomūs, todėl atėjus rinkimams valstybės likimas neretai paliekamas spręsti kitiems.

    „Tačiau mes, norėdami keisti jaunimo požiūrį į rinkimus, juokaudami klausiame, ar būtų dzin, jei žiema kasmet savivaldybes užkluptų netikėtai. Yra dalykų, kurie tiesiog nėra dzin, o rinkimai yra vieni iš jų“, − įsitikinęs M. Zakarka.

    Vis dėlto, paskutiniuose Lietuvos Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose, kurie vyko 2014 m. gegužę, jaunų žmonių aktyvumas buvo rekordinis. Net 37 procentai 18-34 metų Lietuvos piliečių atliko savo pilietinę pareigą. Lyginant su 2012 m. Seimo rinkimais, jaunimo aktyvumas išaugo kone perpus.

    Daugiau skaityti čia.

    06-19

    Šiais metais jaunimo rinkiminis aktyvumas beveik dvigubai didesnis!

    Tai ne apie politiką – tai apie 30 proc. jaunų, balsavimo teisę turinčių jaunų žmonių, kuriems šią gegužę vykę Lietuvos Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai buvo ne „dzin”. Taip informacinė pilietiškumo skatinimo kampanija „Man ne dzin“ pristato paskutinį šiems rinkimams skirtą video reportažą ir dėkoja visiems balsavusiems.

    Oficialiais Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktais duomenimis, pirmajame Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų ture balsavo 37 proc. žmonių iki 34 metų amžiaus. Antrajame ture ir rinkimuose į Europos Parlamentą balsavo 30,5 proc. 18-24 ir 32,9 proc. 25-34 metų amžiaus žmonių.
    „Jei per 2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus balsavo tik 18 proc. jaunų žmonių, tai šiuose rinkimuose jaunimo rinkiminis aktyvumas buvo dvigubai didesnis. Tai yra puikus rezultatas“, - teigė Mantas Zakarka, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, organizacijos jau 10-us metus rengiančios kampaniją „Man ne dzin“, prezidentas.

    Mantas Zakarka priduria, kad jei tokia jaunimo balsavimo tendencija išliks ir toliau, po kelių metų galėtume pasiekti ir dar didesnį aktyvumą. Pasak jo, vienas balsas prie vieno balso jau gali daryti rimtą įtaką rinkimų rezultatams. „Tokios akcijos kaip „Man ne dzin“ reikalingos tam, kad jaunas žmogus nepamirštų, jog rinkimai nėra šiaip sau diena – nors esame jauni ir turime daugybę kitų veiklų, tačiau privalome atlikti savo pilietinę pareigą – sudalyvauti rinkimuose ir spręsti už save patys“, - sako M. Zakarka. 

    Pasibaigus Lietuvos Respublikos Prezidento ir Europos Parlamentų rinkimams, kampanijos veiklos tęsiasi. Kampanija toliau sieks šviesti jaunus žmones, diskutuoti su jais, parodyti, kodėl balsuoti rinkimuose yra svarbu ir reikalinga ir taip prisidės prie naujos atsakingos, politiškai aktyvios jaunimo kartos ugdymo. Tikimasi, kad artėjančiuose 2015 m. savivaldos rinkimuose jaunimo rinkiminis aktyvumas dar labiau išaugs.

    05-28

    Praėjusiuose rinkimuose – rekordinis jaunimo aktyvumas

    Praėjusiuose Lietuvos Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose jaunimo aktyvumas buvo vienas didžiausių Lietuvos istorijoje. Net 37 proc. 18-34 metų Lietuvos piliečių atliko savo pilietinę pareigą. Lyginant su 2012 m. Seimo rinkimais, jaunimo aktyvumas išaugo kone perpus.

    Sociologai teigia, kad reguliarus dalyvavimas rinkimuose – tai ne kas kita, o susiformavęs įprotis. Pasak  jų, Lietuvoje auga karta, kuri domisi politiniais šalies procesais ir rinkimuose išreiškia savo subjektyvią politinę kompetenciją.

    „Gali būti, kad jaunimą aktyviau dalyvauti šiuose rinkimuose paskatino ir kai kurių partijų, pavyzdžiui, Lietuvos liberalų sąjūdžio kandidatų aktyvumas bei žinomumas. Galbūt tai, kad vienu metu vyko antras Prezidento rinkimų turas ir rinkimai į Europos Parlamentą, ne tik padidino bendrą rinkėjų aktyvumą, bet ir paskatino aktyviau balsuoti jaunus rinkėjus”, - sako politologas Ramūnas Vilpišauskas.

    Kita priežastis, kuri galėjo turėti įtakos didesniam aktyvumui – lengvesnės balsavimo procedūros. Šie rinkimai buvo pirmieji, kurių metu piliečiai galėjo balsuoti bet kurioje rinkimų apylinkėje. Tai tikras palengvinimas jauniems žmonėms, ypač tiems, kurie mokosi ar dirba ne savo gimtuosiuose miestuose.

    R. Vilpišauskas teigia, kad jaunų rinkėjų aktyvumas ateityje priklausys nuo partijų veiklos, jų pačių atsinaujinimo ir jaunimo įtraukimo, taip pat ir nuo rinkiminių kampanijų, galinčių atkreipti jaunimo dėmesį.  

     „Norint mobilizuoti jaunus rinkėjus, politinėms partijoms reikia kalbėti apie jaunimo aktualijas, naudoti informavimo priemones, kurios yra patrauklios tai amžiaus grupei. Tačiau dalis partijų veikiausiai ir toliau sąmoningai orientuosis į vyresnius rinkėjus, nes taip yra kur kas paprasčiau”, - sako R. Vilpišauskas.

  • 05-23

    Kodėl Lietuvos piliečius gąsdina Europos Parlamentas?

    Pirmi rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje vyko prieš dešimt metų. Tuomet balsavimo teise pasinaudojo apie 48 proc. rinkėjų. Po penkerių metų situacija kardinaliai pasikeitė: savo politinę valią išreiškė tik apie 21 proc. žmonių. Kodėl lietuviai vangiai balsuoja Europos Parlamento rinkimuose?

    Kaip teigia politologas Tomas Janeliūnas, rinkimai į Europos Parlamentą visada pritraukia mažiau piliečių nei nacionaliniai. Pasak jo, nacionalinė politika yra „arčiau kūno”, ja domimasi, todėl ir aktyviau balsuojama. Pavyzdžiui, prieš dvi savaites vykusiame Lietuvos Prezidento rinkimų pirmajame ture balsavo 52 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių.

    Sociologė Rūta Žiliukaitė pritaria, kad Europos Parlamento rinkimai patenka į antrą pagal svarbą rinkimų kategoriją. Ji pastebi, kad didžiausia problema, kodėl piliečiai nebalsuoja, yra informacijos trūkumas. Jie dažnai nežino, kokias funkcijas ši Europos Sąjungos institucija atlieka, kuo ji svarbi.

    „Žmonės yra racionalūs, jie turi suvokti, kokia nauda yra jiems kaip pilietinės bendruomenės nariams”, – teigia R. Žiliukaitė.

    Kita opi Europos Parlamento rinkimų problema – mažas jaunų žmonių aktyvumas. 2009 metais vykusiuose rinkimuose net 80,4 proc. jaunų, balsavimo teisę turinčių žmonių leido spręsti kitiems, kas Lietuvai atstovaus Europos Parlamente.

    „Tarp jaunimo paplitusi nuomonė, kad politika – „purvinas“ dalykas, į kurį geriau nesikišti, nes yra kur kas įdomesnių dalykų“, – sako T. Janeliūnas.

    Mantas Zakarka, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT), ne pirmus metus rengiančios pilietiškumo skatinimo kampaniją „Man ne dzin“, prezidentas teigia, kad visuomenėje, kurioje vyrauja politinė apatija, jauni žmonės tiesiog nemato gerų pavyzdžių.

    05-14

    Jurgis Didžiulis artėjančiuose rinkimuose siūlo balsuoti dėl savęs

    Atsakomybė, sąmoningas pasirinkimas, tolerancija, sąžiningas partijų ar kandidatų dalyvavimas, 95 proc. siekiantis Lietuvos piliečių aktyvumas – taip idealius rinkimus įsivaizduoja garsus Lietuvos muzikantas ir visuomenininkas Jurgis Didžiulis. Pasak jo, balsuoti yra svarbu ir reikalinga, nes geriau turėti ir naudotis teise rinktis „mažiau prastą variantą“ negu tokios teisės išvis neturėti.

    „Jaunimas nesupranta, kad jie turi daug apčiuopiamos galios. Kartais juokais sau sakau, kad politika tyčia vaizduojama niūri, nuobodi ir tamsi, jog niekas nenorėtų joje dalyvauti“, – priduria muzikantas.

    „Mano nuomone, reikia pradėti nuo griežtų sankcijų korupcijai ir nelygiaverčiam interesų atstovavimui. Pereiti prie partinių sistemos reformų ir baigti naujų, jaunų, profesionalių politikų ir biurokratų atėjimu į valdžios institucijas. Taip grįš pasitikėjimas politikais, institucijomis, pačia demokratija. Tačiau pirmiausia reikia pradėti nuo savęs, o tam reikia daug drąsos ir ryžto“, – tęsia J. Didžiulis.

    Jurgis Didžiulis kartu su kampanija „Man ne dzin“ organizatoriais primena, kad gegužės 25 d. vyks antrasis Lietuvos Respublikos Prezidento rinkiminis turas ir rinkimai į Europos Parlamentą, kuriuose Lietuvos piliečiai galės išrinkti atstovus, kuriuos nori matyti politikoje ir su kuriais nori kartu kurti Lietuvos ateitį.

    04-30

    Lietuvos jaunimas – jaučiasi įtakingi, bet yra abejingi

    „Aš nesidomiu politika”, „vis tiek niekas nepasikeis” – tokius žodžius galima išgirsti iš jaunimo, vos tik kalba pasisuka apie rinkimus. Jie skamba paradoksliai, nes jauni Lietuvos žmonės, kaip rodo Pilietinės visuomenės instituto atliktas visuomenės galios indekso tyrimas, jaučiasi turintys daugiau įtakos nei kitų amžiaus grupių piliečiai. Kodėl tuomet rinkimuose jie balsuoja vangiai?

    Pasak Manto Zakarkos, LiJOT Prezidento, jaunimas yra apolitiškiausia visuomenės grupė, kuri ne tik nebalsuoja rinkimuose, bet apskritai mažai domisi politiniu šalies gyvenimu. Per pastaruosius metus Lietuvoje jaunų žmonių aktyvumas rinkimuose sumažėjo beveik dešimtadaliu.

    M. Zakarka priduria, kad tokio vangaus jaunų žmonių dalyvavimo šalies politiniame gyvenime priežasčių yra keletas, o viena pagrindinių – netikėjimas, kad jų balsas gali turėti įtakos. „Kam vargintis, jei viskas bus kaip buvę – tokiomis nuotaikomis gyvena jauni žmonės”, – teigia M. Zakarka.

    Kita priežastis, kuri jauną žmogų atbaido nuo balsadėžių, yra informacijos apie rinkimus trūkumas arba pernelyg sudėtingas jos pateikimas.

  • 04-27

    Paaiškėjo, kaip šiais metais bus „perrengti” rinkimai

    Drugiais, paukščiais ir ryškiomis spalvomis – taip puošis artėjantys rinkimai. Konkursą, kurio metu šalies dizaineriai kūrė balsavimo kabinų užuolaidas gegužę vyksiantiems rinkimams, laimėjo jaunas menininkas Edvinas Svirplys.

    Informacinės pilietiškumo skatinimo kampanijos „Man ne dzin” surengto dizaino konkurso nugalėtojas prisipažino, kad rinkimai jauniems žmonėms atrodo nuobodūs ir nepatrauklūs, todėl norėjosi jiems „įpūsti” daugiau spalvų ir laisvės, padaryti juos madingais.

    „Žaismingais ir lengvais užuolaidos motyvais noriu priminti, kokia graži, turtinga ir spalvinga yra Lietuvos gamta. Užuolaidoje pavaizdavau bundantį pavasarį gamtoje ir žmonių širdyse“, – sako iš Radviliškio kilęs 23 m. E. Svirplys.

    Apie rinkimus kūrėjas turi tvirtą nuomonę – jie turi būti svarbūs visiems. Pasak jo, tik nuo kiekvieno žmogaus išreikštos valios priklauso Lietuvos, o tuo pačiu ir jaunų žmonių ateitis. Menininko nuomone, balsuoti reiškia atlikti pareigą valstybei ir tautai – sąžiningai, pagal visas moralines normas ir puoselėjant vertybes.

    04-18

    Penktadienį Vilniaus gatvėse vyko madingų rinkimų repeticija

    „Ar jau prasidėjo rinkimai? Nuo šiol ir lauke bus galima balsuoti?”, –  taip šiandien praeiviai reagavo į netikėtose Vilniaus erdvėse atsiradusią balsavimo kabiną. Madingų rinkimų repeticijoje buvo pristatyta garsios dizainerės Daivos Urbonavičiūtės specialiai artėjantiems rinkimams sukurta originali balsavimo kabinos užuolaida. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) surengtoje akcijoje jauni žmonės buvo kviečiami dalyvauti gegužės 11 ir 25 dienomis Lietuvos Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose.

    „Daugeliui jaunų žmonių rinkimai asocijuojasi su nuoboduliu ir pilkuma. Šiandien mieste žmonės pamatė, kad rinkimai gali būti spalvingi, įdomūs ir madingi. Be galo svarbu, jog Lietuvos piliečiai, o ypatingai jauni žmonės, suprastų, kokie reikšmingi ir reikalingi yra jų balsai. Nuolat skundžiamės, kad metai iš metų niekas nesikeičia, tačiau priimti sprendimą galime tik mes patys“, − sakė M. Zakarka, LiJOT Prezidentas

    Dizainerės D. Urbonavičiūtės sukurta užuolaida dalį praeivių šokiravo. Pagrindinis jos motyvas – tai Sandro Botticellio paveikslas „Pavasaris”, kuris paryškintas Lietuvos vėliavos spalvomis. Tokią užuolaidos interpretaciją dizainerė pasirinko, nes tai kūrėjai asocijuojasi su atgimimu, nauja pradžia, skelbimu kažko gražaus ir netikėto. Tokie D. Urbonavičiūtei atrodo ir artėjantys rinkimai. Šiuo metu daugiau nei dešimt jaunųjų Lietuvos dizainerių kuria įvairias artėjančių rinkimų užuolaidas.

    04-16

    Dizainerė Daiva Urbonavičiūtė artėjančius rinkimus papuoš Renesanso stiliumi

    “Svarbiausia nebūti abejingam, nes abejingumas yra blogiausia yda”, – sako garsi Lietuvos dizainerė Daiva Urbonavičiūtė, prisijungusi prie Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) vykdomos informacinės pilietiškumo skatinimo kampanijos „Man ne dzin”. Kūrėja dalyvaus konkurse, kurio metu bus kuriamos originalios balsavimo kabinų užuolaidos gegužę vyksiantiems Lietuvos Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimams.

    Menininkės nuomone, dalyvauti rinkimuose – tai lyg rūpintis savo namais, kuriuose tu gyveni. Anot jos, pilietiškumas yra sąmoningumas ir supratimas, kad vieni be kitų negalime, kad negyvename atskirose salose. 

    Geriausi ir įdomiausi kabinų užuolaidų pasiūlymai bus pagaminti ir pakabinti įvairiose Lietuvos rinkimų apygardose. Originalių balsavimo kabinų užuolaidų maketus kviečiame siųsti iki balandžio 18 d. el. pašto adresu: mnd@lijot.lt.

    Vėliau portale DELFI skaitytojai galės balsuoti už labiausiai jiems patikusius darbus ir patys išrinkti, kurią užuolaidą norės matyti balsavimo apygardose.

  • 04-09

    Lietuvos jaunimas sieks madingai „perrengti” rinkimus

    Šiemet rinkimai Lietuvoje bus spalvingesni ir madingesni nei visuomet. To sieks Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) vykdydama informacinę pilietiškumo skatinimo kampaniją „Man ne dzin”. Jos metu jaunimas bus kviečiamas aktyviai dalyvauti gegužę vyksiančiuose Lietuvos Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose.

    Kampanijos „Man ne dzin” organizatoriai prie iniciatyvos sukurti madingą balsavimo erdvę kviečia prisijungti visus Lietuvos dizainerius. Geriausi ir įdomiausi pasiūlymai bus pagaminti ir pakabinti įvairiose Lietuvos rinkimų apygardose.

    Originalių balsavimo kabinų užuolaidų maketus kviečiame siųsti iki balandžio 18 d. el. pašto adresu: mnd@lijot.lt

ŽIŪRĖK

  • 03-18

    Man ne dzin: tavo šansas neleisti nuspręsti kitiems

    Sekmadienį vyksiančiame savivaldybių merų rinkimų atrajame ture – šansas nuspręsti kaip gyvensite rytoj. Nedalyvaudami rinkimuose tiesiog atiduodate savo teisę spręsti kitiems. Tai pilietiškumo skatinimo kampanija „Man ne dzin” jauniems Lietuvos žmonėms sako jau 11-us metus.

    Kampanijos „Man ne dzin” organizatoriai kartu su DELFI jau ne vienerius metus stengiasi įvairia forma atkreipti jaunų žmonių dėmesį ir ragina juos ateiti balsuoti. Šiame vaizdo klipe pamatysite svarbiausius šių metų kampanijos vaizdo siužetų akcentus bei idėjas.

    03-18

    Eksperimentas: kino teatro darbuotojas už jus nusprendžia, kokį filmą žiūrėsite

    Kas būtų, jei vieną dieną Jums nuėjus į kino teatrą, išsirinkus filmą, užkandžius ir net sumokėjus už bilietą, kokį filmą žiūrėsite, už jus nuspręstų kino teatro darbuotojas?

    Pilietiškumo skatinimo kampanija „Man ne dzin” ir DELFI pristato viename Vilniaus kino teatrų slaptomis kameromis filmuotą eksperimentą, kurio metu jauni Lietuvos žmonės pajuto, ką reiškia, kai sprendimus net paprasčiausiose kasdienėse situacijose už juos priima kiti.

    03-02

    Radistai: "Mums ne dzin!"

    Informacinės pilietiškumo skatinimo kampanijos "Man ne dzin" draugai radijos stotis ZIP FM kartu su Radistais skatino jaunus žmones rinktis patiems ir balsuoti kovo 1 d. rinkimuose. 

  • 02-27

    Žinomų visuomenės veikėjų žodžiai virto "Man Ne Dzin" menu

    „Jonas Basanavičius kovojo už mūsų valstybės demokratijos pagrindą“, − sako menininkė Jolita Vaitkutė, kartu su komandos nare Emilija Vinžanovaite iš popieriaus ritinėlių sukūrusi lietuvių tautos patriarcho portretą. Prie informacinės pilietiškumo skatinimo kampanijos „Man ne dzin“ prisidėjusi jaunoji kūrėja teigia, jog šią idėją sugalvojo, nes jai rūpi, jog jaunimas suprastų, kaip svarbu prisidėti prie valstybės valdymo.

    „Mes visi esame Lietuva, todėl noriu pasakyti, kad man nėra dzin ir noriu, kad tai pasakytų visi jauni žmonės“, − priduria J. Vaitkutė.

    Mantas Zakarka, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas, pasakoja, kad ant daugybės popieriaus ritinėlių tiek įžymūs, tiek paprasti Lietuvos žmonės surašė viską, kas jiems nėra dzin.

    „Ši idėja simbolizuoja svarbiausius mūsų visų gyvenimo dalykus – istoriją, kurios niekada nepamiršime, ir tautos stiprybę bei vieningumą, kuris įrodo, kad mums svarbu, kokia bus Lietuvos ateitis“, − sako M. Zakarka.

    Prie šios pilietinės akcijos prisijungė daug įžymių Lietuvos visuomenės ir pramogų pasaulio veikėjų. Spręsti patiems ir kovo 1 d. balsuoti skatino rašytojas Andrius Užkalnis, komikas Olegas Šurajev, kulinarė Beata Nicholson, atlikėjai Monika Linkytė ir Vaidas Baumila.

    Kampanijos „Man ne dzin“ organizatoriai ir naujienų portalas DELFI visus piliečius skatina dalyvauti rinkimuose ir neleisti nuspręsti kitiems, kaip gyvensime rytoj!

    02-24

    O kas tau nėra #dzin?

    Kas nutiktų, jei viskas gyvenime būtų dzin? „Pusryčiai man yra dzin“, „kaip tu atrodai, man yra dzin“, „ką apie mane galvoja kiti, man yra dzin“, – taip gali pasakyti jaunas žmogus šiandien.

    Tačiau yra dalykų, kurie nėra dzin. Didžiausias Lietuvoje naujienų portalas DELFI kartu su Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) atstovais teigia, kad kovo 1 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimai yra vieni iš jų.

    „Man nėra dzin piliečių teisės ir pareigos“, „man nėra dzin, ar mūsų gatvėse yra šviesu “, „man nėra dzin, ar jaunas žmogus turės darbą“, – įsitikinę įvairių jaunimo organizacijų nariai.

    Mantas Zakarka, LiJOT prezidentas, sako, kad balsuoti rinkimuose yra visų piliečių teisė ir pareiga.

    „Tam, kad apsaugotume tai, kas mums nėra dzin mūsų miestuose, turime išreikšti savo nuomonę ir spręsti patys, ką norime matyti savivaldybų tarybų ar merų pozicijose. Nedalyvauti rinkimuose – tai tas pats, kas leisti, jog už tave kiti priimtų svarbiausius tavo gyvenimo sprendimus“, – teigia M. Zakarka.

    Informacinės pilietiškumo skatinimo kampanijos „Man ne dzin“ organizatoriai primena, kad nuspręsti patys, kas mus atstovaus saivaldybių tarybose, galime kovo 1 d. rinkimuose arba išankstiniame balsavime vasario 25-26 d.

    02-23

    Yra dalykų, kurie nėra #dzin

    2012 m. − 18 %, 2014 m. − 37 %, 2015 m. − pavarom geriau? Kovo 1 d. spręsk pats, nes yra dalykų, kurie nėra ‪#‎dzin‬! Taip pat nepamiršk, kad vasario 25-26 d. vyks išankstiniai rinkimai, kuriuose balsuoti iš anksto gali visi asmenys, kurie rinkimų dieną negalės atvykti balsuoti į savo rinkimų apylinkę. Balsuojant iš anksto būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei rinkėjo kortelę.

  • 06-20

    Nusprendžiau pats - už mane nesprendė kiti!

    Tai ne apie politiką – tai apie 30 proc. jaunų, balsavimo teisę turinčių jaunų žmonių, kuriems šią gegužę vykę Lietuvos Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai buvo ne „dzin”. Taip informacinė pilietiškumo skatinimo kampanija „Man ne dzin“ pristato paskutinį šiems rinkimams skirtą video reportažą ir dėkoja visiems balsavusiems.

    05-20

    Ar tikrai jaunimas ir rinkimai nesuderinama?

    Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktą statistiką, tik 37 proc. 18-34 m. jaunų, balso teisę turinčių žmonių atliko savo pilietinę pareigą gegužės 11d. vykusiuose Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose.

    Tačiau skaičius dar galima pakeisti ir įrodyti, kad jaunimui Lietuvoje ne „dzin“. Nesvarbu, kokie planai šį sekmadienį – važiuoti į kaimą, rašyti mokslinį darbą, skaityti knygą ar tvarkyti aplinką – balsuoti galima ir išankstiniuose rinkimuose gegužės 21-22 d. Tereikia www.vrk.lt atsispausdinti rinkėjo kortelę ir atsinešti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

    „Man ne dzin“ organizatoriai pristato ketvirtąjį kampanijos vaizdo klipą ir skatina balsuoti rinkimuose į Europos Parlamentą bei antrajame Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų ture.

    05-19

    Radijo eksperimentas – už jus nusprendė Radistai

    „Jūsų skrydžio laikas pakeistas“, „vis dėlto rytojaus egzamine praktinė užduotis bus“, „jūsų pašto siuntinius atiduosime kitam žmogui“ – tokie sprendimai buvo priimti už slaptame kampanijos „Man ne dzin“ ir „ZIP FM“ radijo eksperimente dalyvavusius jaunuolius.

    „Ar tau patinka, kai už tave nusprendžia kiti? Ką gali padaryti? Neišsidurk! Neleisk, kad už tave spręstų kiti – spręsk pats! Balsuok gegužės 25-ąją dieną Europos Parlamento rinkimuose ir antrajame Prezidento rinkimų ture!“,- į eksperimento dalyvių pasipiktinimą ir nuostabas atsakė „ZIP FM“ Radistai.

    Telefono ragelį pakėlę jauni žmonės niekaip negalėjo suprasti, kodėl kažkas kitas nulėmė jų suplanuotas veiklas, nusprendė už juos, ką ir kada veikti bei kaip elgtis. Slaptoje skambučių provokacijoje atsidūrę piliečiai pajuto, ką reiškia, kai kažkas be jokios priežasties nusprendžia už juos.

  • 04-25

    Eksperimentas: kur važiuosite su taksi, nuspręs vairuotojas!

    Kaip reaguotumėte, jei taksistas nepaisytų jūsų prašymo ir vežtų jus ten, kur jam patinka? „Kur važiuosite šiandien – nuspręsiu aš”. Tokius taksi vairuotojo žodžius išgirdo informacinės pilietiškumo skatinimo kampanijos „Man ne dzin” surengto eksperimento dalyviai.

    Į automobilį įlipę keleiviai nė neįsivaizdavo, kad taksistas vairą pasuks visai kita kryptimi. „Gaila, labai gaila, bet šiandien spręsiu aš“, – nustebusiems, išsigandusiems bei pasipiktinusiems eksperimento dalyviams kartojo vairuotojas.

    Slaptomis kameromis filmuotoje provokacijoje atsidūrę piliečiai pajuto, ką reiškia būti priklausomiems nuo kitų žmonių sprendimo.

    Kampanija „Man ne dzin“ kviečia dalyvauti Lietuvos Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose, vyksiančiuose gegužės 11 ir 25 dienomis.

    Visi, negalintys balsuoti rinkimų dienomis, gali balsuoti išankstiniuose rinkimuose Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse gegužės 7-8 ir 22-23 dienomis 8-20 val.

    11-30

    „Ką gersite šiandien – nuspręsiu aš“ – priešrinkiminis eksperimentas kavinėje

    Kas būtų, jei už Jus net menkiausiose kasdienėse gyvenimo situacijoje nuspręstų kiti? Pavyzdžiui, kažkas nuspręstų, kad jūs vietoj kavos gersite vandenį ar vietoj arbatos – pieną.  

    „Ką gersite šiandien, nuspręsiu aš“, – tokius žodžius kavinėje išgirdo visi, užsisakę kavos ar arbatos ir vietoj to gavę visiškai kitus gėrimus. „Iš pradžių maniau, kad tai kažkoks pokštas ar nesusipratimas. Tačiau kiek vėliau supratau, kad negausiu, ko užsisakiau, ir tai mane labai supykdė“, – dalinosi įspūdžiais viena iš provokacijos dalyvių.

    Kampanija „Man ne dzin“ kviečia dalyvauti Lietuvos Respublikos Prezidento ir Europos parlamento rinkimuose, vyksiančiuose gegužės 11 ir 25 dienomis.

KAS TAI?

LiJOT ir „Man ne dzin“ – jau 11 metų! 

Kampanijos "Man ne dzin" ištakos siekia 2004 metus, kai Lietuvos piliečiai pirmą kartą dalyvavo Europos Parlamento rinkimuose. Tuo metu LiJOT kartu su narėmis organizacijomis ėmėsi iniciatyvos skatinti Europos pilietiškumą, balsavimo teisę ir Europos Sąjungos demokratiškumo vertybes. Kampanija įgavo pagreitį, kadangi buvo vykdoma kiekvienais metais, kai šalyje vykdavo savivaldybės, parlamento, Prezidento ar Europos Parlamento rinkimai. Beveik 11 metų patirtis užtikrino kampanijos pajėgumus, įtvirtino jos vardą Lietuvoje. „Man ne dzin" yra ne politinė kampanija, skatinanti jaunus žmones balsuoti ir aktyviai dalyvauti pilietiniame gyvenime, pateikianti jiems pagrindinę informaciją apie sprendimų priėmimą, demokratinius procesus šalyje, leidžianti gyvai susitikti su sprendimų priėmėjais ir suteikianti jauniems žmonėms galimybę apgalvotai rinktis savo kandidatus. 

2015 m. kampanijos pagrindinė idėja – yra dalykų, kurie nėra #dzin, spręsk pats

Kampanijos tikslas – skatinti jaunų žmonių dalyvavimą rinkimuose ir stiprinti jaunų žmonių suvokimą apie jų galią visuomenėje. 
Pagrindinė kampanijos auditorija:

  • jauni (18-30 metų amžiaus), galintys balsuoti žmonės,
  • jauni žmonės, kurie dar neturi balsavimo teisės, bet jau dalyvauja pilietiniame šalies ir Europos Sąjungos gyvenime,
  • jaunus žmones geografiškai atokesniuose regionuose,
  • šeimas jau sukūrę jauni ar aktyviai darbo rinkoje dalyvaujantys ir nedalyvaujantys žmonės, kurie dažnai negali atvykti į susitikimus ar tiesiogiai dalyvauti kampanijos veiklose.

BENDRAUK

Kampanijos organizatorius

Kampanijos draugai

\